vėtrotas

vėtrótas, -a adj. (1) DŽ¹, vė́trotas (1) NdŽ, DŽ¹; BzF198, KŽ vėtringas, audringas: Vė́trotas buvo vėjas, keliai ir apsauso M.Unt. Labai vėtrotas oras buvęs TP1881,8.

vėtróta n.: Buvo vėtrota Vr.